Interviu su mūsų ispanų kalbos mokytoju Mª José Domínguez

Sveiki! Aš esu María José, man 30 metų ir esu iš Kuenkos, geriausio Ispanijos miesto. O aš esu ispanų kalbos mokytoja iš Ispanijos, ispanų mokyklos.

1. Kiek laiko dirbate mokykloje?

Vienais metais aš pradėjau 2017 m. rugsėjo 4 d.

1. Ką jums reiškia Ispanija, ispanų mokykla?

Man mokykla yra erdvė, kurioje galiu būti laimingas. Ilgai ieškojau tokios vietos. O man mokykla yra ta vieta, kur aš ateinu ir mane supa žmonės, su kuriais jaučiuosi gerai ir kur galiu tobulėti tai, kas man patinka, tai yra mokymas.

1. Kokia yra įprasta diena mokykloje?

Įprasta diena mokykloje... na, aš atvažiuoju (turiu pasakyti šiek tiek pavėluotai), važiuoju dviračiu, pilnas energijos! Pasiimu knygas, pasidarau reikiamas kopijas ir einu į klasę. Visada atvažiuoju kupinas adrenalino: „Nagi, eime, vaikinai! Aš mokau klasę, kaip galiu, ir manau, kad man sekasi gerai. 😉

Padarome pertrauką, valgome... „Kaip sekėsi pamokoje?“, „Žiūrėk“, „Aš tai padariau“, „Kokia gera idėja“ ir tt Ir tada vėl grįžtame į klasę, 2 ar 4 val. Tada aš nusileidžiu ir ramiai einu namo pailsėti.

1. Kodėl nusprendėte būti ispanų kalbos mokytoja?

Na, gyvenimas mane šiek tiek atvedė čia, nes studijavau Komunikaciją, o paskui sociologiją, išvažiavau ten gyventi... Dirbau padavėja, aukle... O dėstyti pradėjau, kai gyvenau Belgijoje. Ir staiga patyriau didelį apreiškimą: aš noriu tai padaryti.

Ir aš myliu ispanų kalbą. Aš myliu savo liežuvį, mėgstu su juo žaisti. Ir tai yra galimybė išmokyti to aistros, grojimo, noro eksperimentuoti. Ir todėl aš esu mokytojas.

Kas jums labiausiai patinka šiame darbe?

Man patinka akimirka klasėje, kai mokiniai pereina nuo „šio veido“ (nieko nesuprantu) prie „šio veido“ (Aaaaah!). Ta akimirka yra šviesa. Ir tai atsitinka dažnai, ačiū Dievui, hehe. Ir tai tarsi laimės pliūpsnis.

O realybėje (labiausiai man patinka šiame darbe) yra studentai, kontaktas su jais, galimybė iš jų kasdien mokytis. Ne tik apie mokymą ir padėjimą jiems augti ar rasti kelią, kurio jie ieškojo, bet ir tai, kad su jais mokausi kiekvieną dieną. Mokausi iš jų kultūros, mąstymo būdų, anekdotų, istorijų, nuomonių... Tai nenutrūkstamas „duok ir imk“.

1. Papasakokite mums juokingą anekdotą, kurį patyrėte su savo mokiniais.

Oi, jų yra daug... bet ei, aš ką tik išėjau iš pamokos ir kalbėjomės apie tobulą praeitį. Kam jis skirtas? Kalbėti apie veiksmus netolimoje praeityje. Ir tada vienas studentas man pasakė (labai įsitikinęs ir labai laimingas): „Šį rytą tai buvo sviestas“. Ir aš, kuri esu labai vaizdinga, įsivaizdavau ją tepančią veidą sviestu, kol vėliau ji man paaiškino, kad tai buvo „makiažas“, kad „ji pasidarė makiažą“.

Tos smulkmenos, tos painiavos, dėl kurių mokiniai kartais šiek tiek gėdijasi, bet manau, kad tai yra juoko kibirkštis. Klasės kibirkštis.

1. Kaip apibūdintumėte savo klases?

Na, mano pamokos... Stengiuosi, kad jos būtų įdomios, linksmos, kad mokiniai nesėdėtų 2 val. Man labai patinka judėti. Mano mokiniai iš karto sako: „Nerodykite pavyzdžių su šokiais, nes mes visada šokame“. Tada iš karto „ateik, vaikinai, atsikelkime ir pašoksime bachatą“ (pavyzdžiui, ką mes šiandien šokome).

Stengiuosi žaisti ir, svarbiausia, be žaidimo ir juoko, manau, kad labai svarbu apmąstyti, kalbėti apie jums svarbius, rūpimus dalykus, dalykus, kuriuos skaitote laikraščiuose ir nesuprantate, kodėl taip atsitiko.

Taigi, šiek tiek linksmybių ir šiek tiek apmąstymų, manau, būdinga mano pamokoms.

1. Ką patartumėte savo mokiniams mokytis ispanų kalbos?

Na, manau, kad svarbiausia šypsotis. Ir mokiniai visada žiūri į mane taip, lyg sakytų „kodėl? Bet manau, kad svarbu šypsotis, kad gerai vokalizuotume, gerai kalbėti, kad galėtum žaisti liežuviu ir lūpomis. Ir todėl, kad tikiu, kad su šypsena mes visada save išreiškiame daug geriau. 😉

1. Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

Šokite! Man patinka šokti, tai man labiausiai patinka pasaulyje. Šokau nuo 3 metų. Aš pradėjau šokti beveik prieš pradėdamas vaikščioti.

Šokau klasikinį 16 metų, vėliau tiek pat metų šiuolaikinį... tą ir darau dabar. Turiu žmonių, kurie šoka šiuolaikinį šokį, asociaciją Contact dance. Aš taip pat šokau šiek tiek hiphopo, afrikietiškų šokių, šiek tiek tango... Visko po truputį! Ir svarbiausia, dabar aš užsiimu Lindy Hop ir, kai ateina mano eilė, vedame flamenko pamokas čia, Ispanijos mokykloje, ispanų mokykloje. Taigi, kai jie man sako, aš užsimaunu kulnus ir pataikiau į raupsą. J.

Taip pat gaminu keramiką ir labai mėgstu savaitgaliais laipioti.

1. Kokie jūsų ateities projektai? Kokius dalykus norėtumėte daryti?

Ką norėčiau veikti ateityje...? Mokykis toliau, mokykis... Ir aš norėčiau tai padaryti čia. Nors kartais man ta blakė atsiranda, turiu to noro toliau keliauti ir gyventi kitose šalyse, bet kol kas lieku čia.

1. Trumpa anketa.

Mėgstamiausias filmas: paskutinis, kurį mačiau, „Šunų sala“.

Mėgstamiausia knyga: „Nepakeliamas būties lengvumas“.

Būdvardis, apibūdinantis jus: įžūlus.

Mėgstamiausia klasė Ispanijoje: 24. Jame yra stalas, kuris yra labai svarbus, ant kurio sėdi visi mokiniai, o dešinėje yra rožinis dviratis. Labai erdvus, su natūralia šviesa.

Mėgstamiausia vieta Valensijoje: už katedros ir Mergelės bazilikos yra nedidelė aikštė, vadinama „La Plaza de la Almoina“, kuri man labai patinka.

Jūsų mėgstamiausia vieta pasaulyje: Mano namai, Kuenka.

Jei nebūtumėte mokytoja, būtumėte... Labai liūdna moteris! cha cha. Na, nežinau, kur gyvenimas būtų mane nuvedęs. Bendravimas, manau, ar universiteto profesorius, namų šeimininkė, mama... Nežinau, nežinau!

Paplūdimys ar kalnai? Kalnas.

Saldus ar sūrus? Saldus. Na, vaisius. Miela.

Kava ar arbata? Kava.

Diena ar naktis? Diena, kai reikia atlikti daug dalykų.

Šiaurę ar pietus? (iš Ispanijos): Šiaurė.

Šalis ar miestas? Tai priklauso nuo to, kuriame mieste. Miestas, kuriame gali daug ką nuveikti, kuriame daug teatro, daug muziejų ir žmonių iš daugelio šalių... tada miestas. Pailsėti, kaime.

Šuo ar katė? Šuo, mano.

Tikimės, kad jums patiko susipažinti su mūsų mokytoja María José.
Ar norėtumėte mokytis ispanų kalbos kartu su ja ir mūsų mokytojų komanda?
Laukiame jūsų Ispanijos ispanų mokykloje!